Harmoningo gyvenimo paieškos: svarbu atrasti džiaugsmą buvime
„Tai tik ledkalnio viršūnė,“ – sako holistinės medicinos specialistas Alvydas Petruškevičius, mano sesės paklaustas, ar jai padovanotas difuzorius su eteriniu aliejumi yra būtent tai, kuo užsiima jo Šveicarijoje įkurta įmonė „BoSwiss“. Jau po poros dienų smalsumo vedina su Alvydu ir jo gyvenimo drauge bei įmonės bendraįkūrėja Milda, susitinku ant haskių lenktynių trasos Študene, kur pro šalį lekiant į roges įkinkytiems energingiems, o kartais ir sunkiau savo naštą tempiantiems žiemos herojams kalbamės apie pusiausvyros paieškas gyvenime.
Prieš persikraustydamas į kalnų apsuptą Unteribergą Šveicarijoje, Alvydas kelerius metus gyveno Pietų Prancūzijoje ir buvo pasinėręs į Monako gyventojų edukaciją, skatino juos atsigręžti į gamtos resursus, kurie padėtų pagerinti ir išlaikyti fizinę bei psichinę sveikatą. Jis pats nuėjo netrumpą kelią, kol patikėjo gamtos resursų galia: Lietuvoje pirmiausia dirbo neuroreabilitologu, vėliau sekė farmakologija ir darbas su pasaulinėmis farmacijos kompanijomis. Tik pamatęs, kokį žalingą šalutinį poveikį gali turėti cheminiai vaistai, Alvydas pradėjo ieškoti natūralios, per amžius egzistavusios medicinos gydymo būdų.
– Kada ir kodėl išvažiavote iš Lietuvos? – užduodu vieną iš būtinų klausimų pasaulio lietuviui.
– Išvažiavome prieš daugiau nei ketverius metus, nes mums trūko šviesos ir tikra, ir perkeltine šio žodžio prasme. Ir iki tol dėl savo profesinės veiklos, į kurią įeina aromaterapija, didžiąją laiko dalį praleisdavome ne Lietuvoje. Lietuvoje yra tiek daug visko netikro, kad mes nusprendėme važiuoti ten, kur yra daugiau žmonių, ieškančių tikrų dalykų. Pavyzdžiui, Lietuvoje pradėjus kalbėti apie eterinius aliejus, žmonės reaguoja kaip į keiksmažodį, nes Europą pasiekė eterinius aliejus parduodanti kompanija „Young Living“, kuri iš viso to, kas yra gražu ir kvepia, padarė didelį verslą ir žmonės nuo to pradėjo bėgti. Tai, ką ši kompanija bando pristatyti kaip tikrus dalykus, iš tikrųjų yra netikra, nes kvapų stiprikliai nieko bendra su eteriniais aliejais neturi.
– Ar Jūs teigiate, jog Pietų Prancūzijoje yra daugiau natūralumo?
– Tiesiog ten yra mūsų draugai, bazė, Prancūzijos aromaterapijos, fitoterapijos ir gemoterapijos asociacija, kurios dalimi mes esame. Ji platina su tuo susijusią informaciją ir įvertina žmones, kurie daro distiliaciją iš laukinių augalų. Visa asociacijos esmė yra skleisti žinią žmonėms apie tikrąją, laukinių, o ne kultivuotų augalų aromaterapiją. Kalbu ne apie aromaterapiją, kur hektarai užsėjami levandomis, bet apie tokią, kur levandos natūraliai auga laukuose, nes tai yra visiškai skirtingi dalykai. Kultivuotų levandų vertė tinkama tik muilų ir skalbiklių gamybai, bet jų aromaterapinė vertė yra nulinė. Tuo tarpu tikra laukinė levanda gali suvaldyti migreną čia pat ir iš karto.
– Jeigų dauguma Jūsų klientų yra Monake, kodėl nusprendėte persikelti į Šveicariją?
– Kadangi Monake mes užsiėmėme šviečiamąja ir konsultacine veikla, prireikė tokių materialių dalykų kaip eterinių aliejų mišiniai, kad išspręstume tam tikras situacijas, taip pat prireikė fitoterapinių ir gemoterapinių preparatų, kuriuos kurdavome toje asociacijoje. Kai žmonėms pamačius didžiulį poveikio skirtumą, jų poreikis pradėjo didėti, todėl mes turėjome rasti bazę, kur natūralių preparatų idėjas verstume realybe didesniu mastu. Prancūzijos įstatymai yra gana chaotiški, vystydamas produktą savo įkurtoje įmonėje nežinai, ko tikėtis po kelerių metų, todėl mes pasirinkome Šveicariją, kur viskas yra stabilu ir aišku, jog kažką pradėjus daryti, po penkerių metų niekas neuždės papildomų mokesčių. Norint susikoncentruoti į kūrybą, įstatyminis stabilumas yra labai svarbus. Be to, Šveicarija yra ta vieta, kur sveikatos draudimą mokantis žmogus gali rinktis tarp gydymo cheminiais vaistais ir holistinės medicinos. Tai parodo progresyvų šios šalies požiūrį į gyventojų teisę pasirinkti, o ne būti apribotiems už juos padarytų sprendimų. Prie viso to dar prisideda švarus oras, švarus vanduo ir švarus, ryšio su gamta nepraradusiųjų mąstymas.
– Gal daug ką duoda bendruomenė, kurioje gyvenate?
– Mums iš šios bendruomenės kol kas nieko nereikia, bet džiaugiamės jų atvirumu tam, ką darome. Tas pats „Credit Suisse“ bankas, kai tvarkėmės dokumentus, peržiūrėjęs mūsų veiklos aprašymą, po savaitės pasikvietė ir pasiūlė finansuoti. Padėkojome ir atsakėme, jog mums visko užtenka. Džiugu, kad netgi bankinės sistemos požiūris yra atviras mūsų veiklai.
– Kažkada buvote gydytojas neuroreabilitologas, vėliau farmakologas. Papasakokite apie savo kelią iki holistinės medicinos.
– Mūsų dabartiniai projektai yra artimai susiję su neuroreabilitacija, tiktai visai kitu kampu. Nesidižiuoju darbu pasauliniame farmacijos versle, tai yra mano juodoji pusė.
– O kodėl juodoji?
– Farmacija tikrąją mediciną pavertė verslu. Žmogaus sveikata tapo antraeiliu dalyku, kai buvo pradėta koncentruotis į pinigus ir verslo plėtojimą.
– Visgi, kas Jus paskatino pereiti prie holistinės medicinos?
– Mūsų veikla yra plati, aš net nenoriu minėti medicinos, vadinu tiesiog holizmu, apimančiu pilną žmogaus struktūrą, ne vient tik fizinį kūną. Nes žmoniją bėda ir ištiko, kai šiuolaikinė medicina vietoje to, kad šalintų esmines ligų priežastis, pradėjo slopinti simptomus. Niekas nepasiginčys, jog esame sudaryti iš ląstelių ir tam, kad jos darniai veiktų, reikia, jog kažkas palaikytų jų bendrą veiklą. Tai, kas palaiko darnią struktūros veiklą, vadinama žmogaus informaciniu lauku. Religingi žmonės tai vadina dvasia arba siela. Aš į tai žiūriu moksliškai, nes žinau, kad šią informacinę struktūrą gali išmatuoti ir užrašyti, jai daryti įtaką, pakeisti jos kryptis, perprogramuoti.
– O kaip?
– Vienas iš būdų yra psichoterapija ir psichologija. Bet jis yra mažiau efektyvus, nes jis veikia tik per vieną kanalą – garso. Iš tikrųjų, mes šia kryptimi irgi dirbame: bendradarbiaujame su Monako psichosensorinės pedagogikos organizacija, kurios tikslas yra padėti žmonėms atsikratyti kreivos informacijos pasekmių.
Parduotuvėse siūlomi skalbikliai yra prigrūsti sintetinių kvapų. Ką jie daro? Jie blokuoja ir iškreipia, pateikia kreivą informaciją mūsų smegenims.
– Ką Jūs vadinate kreiva informacija?
– Visa tai, ką mes gauname iš aplinkos per visą mūsų sensorinę sistemą – regą, klausą, lytėjimą, skonį, uoslę ir t.t., – padaro poveikį žmogaus informaciniam laukui, galvojimo būdui ir galiausiai pasaulio suvokimui. Parduotuvėse siūlomi skalbikliai yra prigrūsti sintetinių kvapų. Ką jie daro? Jie blokuoja ir iškreipia, pateikia kreivą informaciją mūsų smegenims. Dėl to smegenys pradeda asimetriškai veikti, daro „kreivus“ sprendimus, o visa tai vėliau atsispindi fiziniame kūne ir jo savivokoje. Į kreivos informacijos šaltinių sąrašą patenka sintetiniai kvapai, sintetiniai skoniai ir visa ta chemija, kuri yra praryjama tablečių ir piliulių pavidalu. Dabartinė medicina užsiima tiktai simptomų slopinimu. O simptomas yra labai geras dalykas, nes jis yra siunčiamas mums, kad mes suprastume, jog gyvenime darome kažką neteisingai.
– „BoSwiss“ tinklaraštyje būtent ir rašoma, jog Jūsų produktų tikslas yra pašalinti modernios gyvensenos padarinius iš žmogaus organizmo. Į tai įeina maisto, gėrimų, cheminės kosmetikos ir parfumerijos sukeltos pasekmės. Kaip kosmetinis kremas nusigauna nuo žmogaus odos iki minčių?
– Nueikite į mišką vasaros metu, kai kvepia pušys, arba nueikite į žydinčią pievą ir įvertinkite, kaip jūs jausitės. Būsite atsipalaidavę, įtampa ir visos baimės dings. Jūsų kūnas pradės atsigauti, nes reguliacinė sistema pradės veikti teisingai ir šitaip padės jūsų ląstelėms veikti darniai ir efektyviai. O kas atsitinka, jei atsiduriate aplinkoje, kur yra naftos produktų kvapas? Uoslė į tai reaguoja kaip į pavojų ir yra blokuojamas kvėpavimas. Jis pasidaro dažnas ir paviršutinis, sutrinka aprūpinimas deguonimi, dėl to ląstelės nebegali tinkamai gaminti energijos. Kaip gaminama energija? Angliavandeniai ir deguonis skyla į anglies dioksidą ir vandenį. O jei deguonies trūksta, angliavandeniai skaldomi į pieno rūgštį ir dėl to pH, vadinamasis kūno skysčių rūgštingumo indeksas, nukrypsta į rūgštinę pusę. Pirmiausia sureaguoja imuninė sistema: pasidaro agresyvi, pradeda puldinėti savo pačios ląsteles, sukeldama uždegiminius procesus ir t.t. Daugumos lėtinių ligų priežastis yra labai paprasta – sutrikusi kvėpavimo centro veikla, sutrikęs deguonies patekimas į ląsteles.
– Ar galėtumėte duoti gyvenimo būdo, sukeliančio tokį disbalansą, pavyzdžių?
– Jeigu žmogus visą savo gyvenimą ir energiją skiria vien tam, kad uždirbtų pinigus, nes galvoja, kad tai yra teisinga (nesakau, kad tai yra absolučiai neteisinga), pirmiausia nukenčia jo kūno struktūra, tiksliau, ląstelės. Į jas patenka mažiau deguonies, sumažėja energijos, pati reguliacija sutrinka ir tam tikra dalis ląstelių pasidaro nepatenkintos. Pradžioje liūdnos, o po to piktos. O piktos ląstelės yra vėžinės.
– Nejaugi vėžys yra gyvenimo rykštė už per didelį susikoncentravimą į materialų pasaulį, į pinigus?
– Ne, aš negalvoju, kad tai yra blogai, tiesiog bandau paaiškinti ligų vystymosi procesus. Sakyčiau, visa esmė yra surasti pusiausvyrą tarp materialių vertybių ir tų dalykų, kurie žmogui suteikia ramybę ir džiaugsmą buvime.
Sakyčiau, visa esmė yra surasti pusiausvyrą tarp materialių vertybių ir tų dalykų, kurie žmogui suteikia ramybę ir džiaugsmą buvime.
– Kada Jūsų gyvenime įvyko tas lūžis, kai nusprendėte nusisukti nuo farmacijos ir atsigręžęs į gamtą pradėjote ieškoti sprendimų joje?
– Pats praėjau gyvenimo pamokas. Ir aš buvau susikoncentravęs į farmacinį verslą, turėjau didelių karjeros ir materialios gerovės siekių. Nesakau, kad tai blogai, bet toks gyvenimo ritmas nuvedė mane į holizmą. Aš anksčiau negalėjau pagalvoti, kad galėsiu ilgiausiai slidinėti, čiuožti snieglente ar važinėtis kalnų dviračiais ir nejausti jokio diskomforto. Daug dalykų sukrito tuo pačiu metu. Kai žmogus susikoncentruoja į vieną tikslą, kuris gyvenime nėra svarbiausias, kai tas siekimas tampa tik bėgimu paskui, mano atveju, ne visai teisingą tikslą, prapuola gyvenimo džiaugsmas. Kai prapuola gyvenimo džiaugsmas, atsiranda daug negatyvių minčių.
– Koks buvo tas Jūsų tikslas?
– Kaip daugumos Lietuvos gyventojų: karjera, pinigai, materiali gerovė. Tai nėra blogai, bet tai neturėtų būti pagrindinis tikslas. Pinigai yra labai gerai, jei tu juos panaudoji teisingai – kurdamas gėrį, kuriuo gali dalytis su kitais ir padaryti, kad tai neštų džiaugsmą kitiems. Dabar mūsų siekiamybė tokia ir yra.
– Kokia yra Jūsų kompanijos „BoSwiss“ misija ir kaip kilo mintis ją įkurti?
– Jos misija yra atrinkti ir kurti vertingus, iš 100% laukinių augalų ekstraktų pagamintus preparatus ir padaryti juos prieinamus žmonėms, kuriems jie reikalingi. Kompaniją įkvėpė įkurti mūsų pradėta edukacinė veikla Monake, kur renginių lankytojai pradėjo teirautis, kur galima įsigyti natūralių produktų, apie kuriuos mes tiek daug kalbame, skatindami nevartoti sintetinės kosmetikos, sintetinių kvepalų ir kitų žmogui žalingų gaminių. Ieškodami gamintojų, kurie parduotų 100% natūralius, kokybiškus gaminius, supratome, kad nelabai yra iš ko rinktis. Todėl buvo nuspręsta įkurti kompaniją ir jos pagrindu vystyti tokius produktus, kokių iš mūsų reikalavo į paskaitas atėję žmonės.
– Papasakokite apie savo kelionę į Omaną.
– Su Omanu palaikome pakankamai stiprius ryšius, nes nemaža dalis mūsų veiklos yra susijusi su vienu svarbiu iš Omano gaunamu komponentu vadinamuoju frankinsensu (bosvelijų sakais), kurio įvairios versijos paskutiniu metu pasidarė itin populiarios, nes pradėjo asocijuotis su dideliais pinigais. Tačiau mes jį išgauname būtent iš smilkalinės bosvelijos (lot. Boswellia sacra) medžio, augančio Omane. Medžio pavadinimą akcentuoju todėl, kad iš šio medžio išgauti sakai turi itin švarią informacinę struktūrą, tai reiškia gali nešti didžiausią galimą naudą žmogaus sveikatai. Gan panašūs augalai randami ir Somalyje, ir Indijoje, bet jie daro mažesnį poveikį žmogaus kūno struktūrai.
– Kokias gilių tradicijų gydymo metodikas siūlo holistinė medicina?
– Kaip minėjau, holizmas apima ne tik fizinį kūną, bet ir mentalią dalį ir mes kažkuria prasme parodome būdus, kaip sau pačiam padėti. Kokie tie būdai? Didžiąją dalį sudaro tokie natūralūs būdai kaip fitoterapija, aromaterapija ir gemoterapija. Bet yra ir kitų labai gerų priemonių, kad ir elementarus žmogaus prisilietimas, kurio technikos yra atėjusios iš Kinijos, Viduriniųjų Rytų ir t.t. Aš visas tas metodikas įsisavinau, bet supratau, jog mano noras yra kurti visą sistemą, kuri būtų efektyvi iš esmės. Svarčiau, kaip suderinti įvairius skirtingus dalykus į vieną sistemą, kuri duotų pakankamai didelį efektyvumą per tiek laiko, kol žmogus dar yra motyvuotas tęsti.
– Argi motyvacija siekti gerbūvio gali taip lengvai dingti?
– Taip. Jeigu dabartinis tipinis europietis per mėnesį nesulaukia rezultato, meta, ką daręs, nes nusprendžia, jog tai yra neefektyvu ir netikra. Per mėnesį mūsų preparatai turi padėti pasiekti tokį rezultatą, kad žmogus jaustų esminius pokyčius ir savo gyvenime, ir savijautoje, ir nuotaikoje.
– Ar buvo kitų kelionių, kurios padėjo atrasti tam tikras kryptis gyvenime, įkvėpė naujų idėjų?
– Keliavau ir į kitas šalis, siekdamas pasisemti senosios medicinos žinių iš tų žmonių, kurie vis dar ją praktikuoja. Tos kryptys buvo dabartinės Turkmėnijos, Kirgizijos, Afganistano teritorijos. Pavyko patekti pas tuos žmones, kurie medicinines žinias perduoda šeimos viduje. Turkmėnijoje man teko dalyvauti keliuose projektuose, susijusiuose su šalies sveikatos sistemos kūrimu. Tuo metu man į rankas pateko originalus persų kilmės gydytojo ir filosofo Avicenos, arba arabiškai Ibn Sinos, tūkstančio metų senumo raštų vertimas. Pateko tie tikrieji raštai, ne atrinkta, o pilna informacija. Avicena Europoje yra žinomas kaip medicinos tėvas. Jis jau tada savo raštuose plačiai kalbėjo apie galimybę padėti žmogui darant įtaką jo informaciniam laukui. Tai, ką visi šiandien šneka apie kvantinę mediciną, yra labai seni dalykai. Kitas dalykas, tuose jo raštuose yra labai gražiai išdėstyta, kaip naudojant augalų informacinę sistemą – ekstraktus, eterinius aliejus ir kitokio pobūdžio ištraukas – galima daryti poveikį žmogaus informaciniam laukui.
Taip pat žinių ieškojau Pietų Korėjoje. Patys kiniečiai sako, jog tikrosios medicinos lopšys yra Korėja, kuri kažkada buvo Kinijos dalis. Geras korėjiečių pavyzdys yra senosios medicinos žinių išlaikymas ir gebėjimas sukurti sistemą, kurioje yra suderinta modernioji ir tradicinė medicina. Turėjau galimybę stebėti atliekamas operacijas, kur apstulbau išvydęs, kaip prieš operuodami chirurgai medituoja. Paklausti, ką jie ten veikė, atsakė, jog darė operaciją, nes tai yra operacijos dalis, tam tikro informacinio lauko, kuris atneštų pozityvius pokyčius, sukūrimas. O fizinis kažkokio darinio pašalinimas tėra vėlesnė pasekmė.
– Gydytojai medituoja, nusiteikia prieš operaciją... O pacientai?
– Kadangi tuo metu labai domėjausi onkologijos tema ir pagalba tiems žmonėms, kurie yra patekę į šią situaciją, teko aplankyti didžiuosius Korėjos onkologijos centrus, kuriuose nepamatysi niūrių veidų – ir pacientai, ir gydytojai vaikšto su šypsenomis veiduose. Gydymo struktūra yra sukurta taip, kad ligoniui, patekusiam į ligoninę, jau būtų siunčiami pozityvaus mąstymo signalai. Daugeliu sunkių ligų gydymo atvejų pagrindinis tikslas yra sugrąžinti žmogaus centrinės nervų sistemos būklę į pozityvumą. Taigi, gydymas pirmiausia prasideda nuo galvojimo krypties keitimo. Sakykime, jeigu būtų galima nubrėžti griežtą liniją tarp šviesos viršuje ir tamsos apačioje, tai tiems žmonėms, kad jie atgautų pusiausvyrą ir pradėtų sveikti, pirmiausia reikėtų pakelti akis į viršų.
Aišku, tų žinių galima surasti daug visur. Senosios medicinos atstovai Omane aiškino, jog viskas yra parašyta, tiktai nelabai kas skaito ir nori gilintis. Paklausti, kur parašyta, jie atvertė man Koraną ir sako: „Skaityk. Čia yra sveikatos pagrindų vadovėlis, nusakantis, kaip gyventi, tam kad išlaikytum gyvenimo džiaugsmą, ramybę, pusiausvyrą ir sveiką kūną.“ Iš tiesų, ten netgi yra aprašyta, kaip žmogus turi plautis kojas, rankas, kaip reikia kvėpuoti, bendrauti su savo vaikais ir kitais artimaisiais ir kaip reikia jiems perduoti savo pozityvų mąstymą ir gyvenimo būdą. Aš nepropaguoju religijos, tiesiog sakau, kad kiekvienas toje knygoje gali rasti tai, ko jis ieško.
– Betgi paskutiniu metu daug kas ieško negatyvių aspektų, viešojoje erdvėje vyrauja nepalankios nuomonės.
– Žinote, šitokie aspektai atsiranda iš žmonių, kurie Korano niekad neskaitė. Taip pat ir su tais, kurie nepalankiai kalba apie Bibliją. Aš sakyčiau, kad visos tos religinės knygos, kurios yra nukreiptos į šviesos ir pozityvumo siekimą, yra geros. Visos tos sistemos yra geros, jei jos nukreipia žmogų siekti šviesos, skleisti meilę artimam žmogui.
– Ką manote apie tūkstantmečio kartos modernią gyvenseną ir psichinę sveikatą? Kokias daromas klaidas, kylančias problemas įžvelgiate, o gal matote ir teigiamų modernaus gyvenimo būdo aspektų?
– Yra labai didelis skaičius žmonių, kurie tapo sistemos dalimi ir leidžia ribotą gyvenimą „dėžėje“, kurių siekiai tėra karjera, pinigai ir jie užmiršta, kad yra kitoks egzistavimas, kai gali džiaugtis vien tuo, kad tu esi, vien tuo, kad yra gamta. Visgi nesmerkiu tokio gyvenimo, nes tai yra kiekvieno žmogaus pasirinkimas. Tu gali orientuotis, į šviesą, tu gali orientuotis į tamsą. Aš nesakau, kad tamsa yra blogai, nes be jos niekad nebūtų šviesos atspindžio – to, kas mes esame.
– Tiesa, bet vėlgi kyla klausimas, iki ko tokia, disharmoniją kelianti orientacija priveda?
– Pasidalysiu pavyzdžiu, iki ko priveda. Vienas iš projektų, prie kurio mes prisidedame bedradarbiaudami su Monako psichosensorinės pedagogikos organizacija, yra pagalba vaikams ir jaunimui – tai, kartai, kurios dėmesio koncenracija pakrypo į tokius siekius, kurie nėra susiję su tikrosiomis gyvenimo vertybėmis. Jie bando atsiriboti nuo šiandieninės aplinkos ir išsikelti į virtualią erdvę. Todėl atsiranda daug tokių vaikų, kurie gyvena telefone arba kompiuteryje, nes ten jaučiasi saugesni, tikresni.
– Kodėl Jūs sakote, jog jie gali jaustis nesaugūs fizinėje realybėje?
– Pasižiūrėkite, kokios temos vyrauja žiniasklaidoje, įsijunkite komercinius kanalaus. Ar jums pasidaro džiaugsmingiau? Ogi gaunate didelį pliūpsnį naujienų, kurios provokuoja baimes, liūdesį ir panašius dalykus.
– Tačiau nuo to nepabėgsi ir internete.
– Galima pabėgti tikslingai atsirenkant informaciją internete, neskaitant visko iš eilės.
– Na taip, žiniasklaida gali būti vienas iš aspektų, verčiančių nesaugiai jaustis fizinėje realybėje. O kas dar galėtų būti?
– Žiniasklaida – tai tik informacinis kanalas, svarbiau yra tai, kas už jos stovi ją finansuodami ir yra suinteresuoti sėti baimes ar nestabilumą žmonėse. Vėlgi, neteigiu, kad žiniasklaida yra vien blogis, tiesiog reikia mokėti atsirinkti.
– „Zen Tranquillity“ – produkto pavadinimas, už kurio užkliuvo mano akis „BoSwiss“ tinklaraštyje. Rašoma, jog jis padeda apsisaugoti nuo streso, kuris yra vienas didžiausių šių laikų ligų sukėlėjų. Ar gyvenimas įtampoje, tikrai gali būti palengvintas aromaterapija, ar stresas darbe gali būti sumažinamas kvapais? O gal žmonėms reikia pirmiausia keisti gyvenimo būdą, keisti žalingą aplinką? Detaliau papasakokite apie aromaterapijos poveikį.
– Taip, kalbant apie tai, ką mes darome, pataikėte į dešimtuką. „Zen Tranquillity“ apima ir aromaterapiją, ir fitoterapiją. Tačiau visi šie produktai yra pagalbinė priemonė, sistemos, kuria mes kuriame ir sėkmingai taikome, dalis. Mūsų kuriami produktai yra labai maža šios sistemos dalelė. Bet ji yra būtina. Kodėl? Jeigu tu sėdi labai giliai šulinio dugne, kad net nematai viršuje šviesos, tau reikia duoti stimulą, jog jei pradėsi stengtis iš to šulinio lipti, ten viršuje galbūt rasi šviesą ir šilumą. Šios pagalbinės aromaterapinės, fitoterapinės priemonės yra skirtos skatinti žmogų pradėti judėti į viršų.
Jeigu tu sėdi labai giliai šulinio dugne, kad net nematai viršuje šviesos, tau reikia duoti stimulą, jog jei pradėsi stengtis iš to šulinio lipti, ten viršuje galbūt rasi šviesą ir šilumą.
– Man pasirodė įdomus to paties produkto „Zen Tranquillity“ apibūdinimas: „Padeda stabilizuoti emocijas, ramina ir atpalaiduoja, todėl sumažina per didelį minčių srautą, pagerina miegą ir gyvenimo kokybę.“ Skamba kaip išsigelbėjimas, kurio ieško daugelis šiandieninių į modernaus gyvenimo ratą įsisukusių žmonių. Kaip įmanoma aromatais paveikti minčių srautą? Kokios šio produkto veikliosios medžiagos sukuria šitokį stebuklą?
– Per didelis minčių srautas yra dabartinės kartos rykštė. Visas jų gyvenimas yra nukreiptas į kažkokios veiklos ir rezultato siekimą. Jie pamiršta, kad yra žmonės, kad jie dar turi kūną, kad jie dar turi savo sielą, ir kad laikas nuo laiko jie turėtų tiesiog pabūti su savimi. Be aromaterapijos yra daug kitų puikių priemonių, padedančių būti akimirkoje. Pavyzdžiui, meditacija. O šis produktas, apie kurį klausiate, kažkuria prasme padeda įeiti į tą būseną, kuri yra panaši į meditacinę. Į šio produkto veikliąsias medžiagas įeina augalų ekstraktai, kurie yra žinomi tūkstantmečius, o receptūras, šiek tiek patobulinę, paėmėme iš Provanso kalnuose įsikūrusio vienuolyno. Būtent norėdami sumažinti minčių srautą ir nusiraminti vienuoliai ir naudojo šį produktą.
– „BoSwiss“ puslapyje kalbama apie tai, jog Jūsų gaminiai yra 100% augaliniai.
– Ne tai, kad tik augaliniai, jie yra ruošiami naudojant laukinius augalus. Net nesistengiame rašyti, jog jie yra organiniai ar natūralūs, nes tai yra dar kitas lygmuo. Kultivuotų, dirbtiniu būdu užaugintų augalų poveikis bus visiškai kitas. O mes dirbame su ištraukomis, eteriais, gaunamais iš laukinių augalų.
– Kas juos tiekia?
– Padeda ta pati Prancūzijos aromaterapijos, fitoterapijos ir gemoterapijos asociacija, nes jos bazėje yra laboratorijos, kuriose įvertinamas augalo informacinės sistemos švarumas.
– „BoSwiss“ puslapyje rašoma, jog šie 100% augaliniai produktai galėtų žmonėms padėti pasiekti jų gyvenimo tikslus, kad Jūsų pacientai susiduria su panašiomis problemomis… Gal galite konkretizuoti, kokius žmonių gyvenimo tikslus turite mintyje? Su kokiomis problemomis Jūsų klientai dažniausiai susiduria?
– Šių gaminių atsiradimas daugiausia buvo susijęs su tų žmonių, su kuriais mes bendravome Monake, poreikiais. Gal daug kas mano, jog pasiturintys monakiečiai gyvena laimingai, bet, pasirodo, viskas yra priešingai. Jie gyvena pastovioje įtampoje ir dižiulėje baimėje prarasti tai, ką jau turi. Būtent tai ir sukelia įvairių nepatogumų jiems. Kalbant apie tai, kaip pasiekti tikslų, galiu duoti pavyzdį, kaip veikia mūsų centrinė nervų sistema. Įsivaizduokite kompiuterį, kuriame vienu metu yra įjungta daug didelės apimties programų, kurios veikia vienu metu ir bando kažko pasiekti. Vykstant tokiam procesui, kompiuteris arba užlūžta pats savaime, arba bent jau užstringa, arba tie veiksmai, kuriuos bandoma atlikti tuo kompiuteriu, darosi neefektyvūs. Jeigu tu savo minčių generavimo instrumentą vienu metu apkrauni per dideliu skaičiumi įvairų dalykų ir per dideliais minčių generavimo srautais, efektyvumas ir galimybė pasiekti rezultatą mažėja. Jeigu tu sugebi nuimti bent jau dalį nereikalingo minčių generavimo srauto ir susikoncentruoji į vieną pagrindinį, procesas tampa daug efektyvesnis. Naudojant mūsų preparatus, žmonės tampa efektyvesni savo veikloje, o tai jiems leidžia priimti teisingesnius sprendimus, kurie pagerina jų gyvenimo kokybę visomis prasmėmis.
Gal daug kas mano, jog pasiturintys monakiečiai gyvena laimingai, bet, pasirodo, viskas yra priešingai. Jie gyvena pastovioje įtampoje ir didžiulėje baimėje prarasti tai, ką jau turi.
– Ar tai reiškia, jog į gyvenimą ateina ramybė?
– Aš nekalbu apie nusiraminimą ar slopinimą, kurį suteikia narkotikai. Kalbu apie tai, kaip natūraliai pašalinti įtampas, susijusias su baimėmis. Jei nori, kad žmogus efektyviai siektų rezultato, pagrindinis dalykas, ką jis turi padaryti, yra atsikratyti baimių. Jei pasižiūrėtumėte į visus tuos iškilius žmones, kurie kažko pasiekė pasauliniu mastu, dauguma jų yra tie, kurie išlipo, kaip aš sakau, iš dėžės ir atsikratė baimių.
– O gal kartais jų nepavyksta atsikratyti? Gal kiti tiesiog veržliai eina per gyvenimą jų nepaisydami?
– Gal tai yra nežinojimas. Jei prieini tą ribą, kai supranti, jog nori kažką keisti ir pradedi ieškoti būdų, anksčiau ar vėliau gauni atsakymus, kaip ten nueiti ir pirmiausia supranti, kad turi atsikratyti baimių. O visos baimės prasideda nuo vienos pagrindinės baimės – baimės mirti. Svarbu suvokti, ką mes darome šiame gyvenime, kaip jis vyksta ir išvis, kokia yra buvimo šioje žemėje struktūra.
– Kalbant apie buvimą, kaip Jums atrodo, ar yra gyvenimo prasmė, ar reikia jos išvis ieškoti ir ar yra blogos psichinės sveikatos požymis jos nematyti?
– Pagrindinė gyvenimo prasmė yra tiesiog džiaugtis, kad tu esi. Tai jau yra didžiulė prasmė. Ir jeigu tu ją suvoki ir įsisavini, visa kita į gyvenimą ateina savaime.
– Kaip holistinė medicina ugdo skubančių žmonių sąmoningumą renkantis sveikesnį gyvenimo būdą? Juk daug jų pasiduoda vadinamųjų organiškų prekių rinkodaros triukams ir naiviai džiaugiasi pastangomis dėl sveikos mitybos arba aukoja miegą dėl sportos salės ankstyvais rytais. Kartais atrodo, jog modernaus miestietiško gyvenimo ritmas, kai norima būti herojais visose gyvenimo srityse, išvis neturi nieko bendra su sveika gyvensena. Kaip atskirti tikrąjį sveiką gyvenimo būdą nuo pseudo sveikos gyvensenos?
– Pirmiausia reikia susivokti, ką tu čia veiki, kas tu esi. Susivokus, supranti, iš ko tu susidedi. O susidedi ne vien tik iš fizinio kūno, už to dar yra informacinė dalis. Turi kreipti dėmesį ne vien tik į fizinio kūno tobulinimą. Nors tai ir yra svarbu, bet tai nėra pagrindinis tikslas. Turi siekti ne vien tik fizinio kūno švarumo, bet ir savo minčių, gyvenimo supratimo švarumo.
– Koks Jūsų požiūris į perfekcionizmą?… Ar tai pagydoma?
– Visi siekiai, kurie yra sukoncentruoti ne į savo vidinės harmonijos siekiamybę, o į kitus dalykus, anksčiau ar vėliau baigiasi pamokomis, kiti tai pavadintų ligomis. Tos ligos sustabdo ir sudaro tau sąlygas pagalvoti, kur atsidūrei ir kodėl taip atsitiko. Kai žmogus gauna labai rimtą pamoką, kai susiduria su klausimu mirti ar gyventi, dažniausiai jis susimąsto apie tikrąsias vertybes ir netgi pradeda jų siekti. Tokie žmonės sėkminbgai išmoksta tas sunkias pamokas. Tie, kurie patiki, kad stebuklinga medicina juos gali išgelbėti be vidinių pastangų, atsitinka delete – gyvenimas išbraukiamas iš šito žaidimo. Mūsų buvimas čia ir yra pamokos, per kurias įgyjame tam tikras patirtis.
– Perfekcionizmas šiuolaikiniame pasaulyje – sveikintinas, bet tuo pačiu tai yra ir rykštė, galinti privesti iki to iškritimo iš žaidimo. Nerealus kartelės pakėlimas ir nesupratimas, kad žmogus visgi gali būti limituotas ne vienam kainavo gyvenimą.
– Žmogus pats savaime jau yra tobulas. Visos religijos (vėl miniu jas, nes tai yra seniai užrašyti dalykai) šneka apie tą patį: žmogus yra Dievo atvaizdas, o Dievas visų supratimu yra tobulas. Vadinasi, žmogus pats savaime yra tobulas. Siekdamas būti tobulu, žmogus tiesiog turėtų siekti būti savimi, būti žmogumi.
Siekdamas būti tobulu, žmogus tiesiog turėtų siekti būti savimi, būti žmogumi.
– Išsivysčiusios šalys vis dar mokosi viešai kalbėti apie psichinę sveikatą, juk daugelį metų tai buvo tabu. Prie progreso prisideda ir tokios iniciatyvos kaip Didžiosios Britanijos karališkosios šeimos įkurta organizacija „Heads Together“, kurios tikslas yra kovoti su psichinės sveikatos stigmatizavimu. Princas Williamas yra pasakęs, jog yra būtina daryti viską, kad psichinės sveikatos problemų turintys žmonės nustotų jaustis, jog jiems reikia slėptis. Kaip manote, kaip visuomenė galėtų skatinti žmones neužsisklęsti ir spręsti savo vidines problemas?
– Kalbant apie psichinę sveikatą, dar jaunystėje teko bendrauti su psichiatru Dainiumi Pūru, kuris tuo metu išreiškė tokią mintį: „Yra didelis klausimas, kas čia yra sveikas, o kas yra ligonis.“ Aš į tai žiūriu šiek tiek kitaip. Sakyčiau, kad psichinė sveikata yra atspindys balanso tarp krūvio pozityvių ir negatyvių minčių visuomenėje. Kuo tų negatyvių minčių ir baimių kiekis visuomenėje labiau didėja, tuo psichinės sveikatos problemos gilėja. Baimių kiekis išsivysčiusiose šalyse yra didelis, įtampa didžiulė, pozityvių minčių srautas yra mažas, negatyvių yra didžiulis. Vėlgi, tam įtaką daro žiniasklaida. Jei žmogus gyvena aplinkoje, kur vyrauja negatyvi, baimėmis pagrįsta informacija, labai didelė tikimybė, kad jo požiūris į aplinką ir į save taps neadekvatus, agresyvus arba saviagresyvus. Yra vienas būdas, kaip pagerinti visuomenės psichinę sveikatą: skatinti pozityvių minčių kūrimą ir skleidimą, kiek galima mažinti galimybę atsirasti baimėms. Šveicarija yra pavyzdys, kur yra minimalus kiekis negatyvių minčių, baimės yra kiek įmanoma pašalinamos ir kuriama daug pozityvumo, kuris šalį stiprina ekonomiškai. Neturėdami baimių, žmonės gali koncentruotis į bendrų tikslų siekimą, savo ir šalies gerovės kūrimą.
– Vadinasi, valstybės sprendimai pirmiausia turėtų suteikti saugumo jausmą, kad žmonės, pirmiausia, neturėtų dėl ko slėptis?
– Grįžtant prie Monako gyventojų, jų pagrindinė problema, kaip sakiau, yra baimės. Tačiau jiems dar padeda pusiausvyrą išlaikyti pozityvi aplinka. Ji padeda išvengti tokių pamokų, kurias jau galima vadinti psichinėmis ligomis. Žinoma, jie turi daug psichologinių problemų, bet jiems dar yra lengva padėti. O tuo atveju, kai visuotinėje aplinkoje generuojama daug agresijos, pykčio ir baimių, pavyzdžiui, nuolat kalbama, kad tuoj būsite užpulti, okupuoti, psichinė sveikata veikiama neigiamai. Ar galima stebėtis, kad jaunimas bando iš tokios šalies bėgti? Tuo tarpu Šveicarijoje sunkiai pamatysite karinės technikos ar net policininkų. Tai yra pavyzdys šalies, kuri daro sprendimus, kad išliktų nepriklausoma, bet nedemosntruoja agresijos ir jėgos. Jie šalį stiprina per savo gyventojų motyvaciją.
– Kokį patarimą duotumėte šiuo metu tyliai su savo vidiniais demonais kovojantiems žmonėms, kartais netgi dėvintiems ryškias pozityvumo kaukes, dalyvaujantiems sėkmingiausiųjų lenktynėse ir nuolat savęs klausiantiems: „O ką gi apie mano vidinius lūžius aplinkiniai pagalvos“?
– Tie žmonės, kurie bijo prisipažinti turį tų negatyvumo pasekmių, t.y. psichikos sutrikimų, tiesiog nepasitiki dabartiniais gydytojais. Anksčiau vienintelė išeitis būdavo pasitarti su kunigu. Šiuo metu jie nepasitiki ir jais. Visa bėda ir yra ta, kad prapuolė tie žmonės, su kuriais jie galėtų eiti ir pasitarti. Mažai tikėtina, kad psichinių sunkumų turintis žmogus eis kalbėtis su kaimynu ar draugu. Jis turbūt užsidarys savyje, o problema toliau gilės. Susvetimėjimas, pasitikėjimo vienas kitu praradimas privedė iki to, kad žmonės yra linkę dvasinius sunkumus išgyventi pasislėpę. Tačiau nereikia kentėti vienatvėje, geriau sukaupti drąsą ir ieškoti patikimų žmonių – tarp artimųjų, religijų atstovų ar profesionalių gydytojų.
– Jūsų nuomone, kai kalbame apie psichinę sveikatą, kokiame lygmenyje yra Lietuvos visuomenė?
– Geriausia įvertinti yra pamačius žmonių veidus Lietuvos gatvėse ir palyginus su žmonių veidais kitose šalyse. Kokį skirtumą įžvelgtumėte? Ar tie žmonės atrodo laimingi ir besišypsantys? Tai yra vienas rodiklis. Antrasis yra žiniasklaidos pateikiama informacija ir jos kiekis, skatinantis žmogų optimistiniam nusiteikimui arba atvirkščiai – peršantis negatyvias mintis. Žmonės, Lietuvoje darantys sprendimus, galėtų daugiau nuveikti, kad skatintų gyventojų kūrybingumą ir jų veiklos efektyvumą.
– O dėl požiūrio į individo psichinę sveikatą, ar šiuolaikinė visuomenė yra pasiruošusi nustoti tai stigmatizuoti ir apie šitokias problemas kalbėti laisvai?
– Žmonės nelabai supranta, kas yra tie psichiniai sutrikimai ir dėl ko jie atsiranda. Kiekvienam iš tų žmonių, kurie juda neteisinga kryptimi savo gyvenime, yra tokia pati grėsmė visa tai patirti. Žinojimo stoka lemia stigmatizavimą. Jeigu švietimo sistemoje būtų į tai atsižvelgta dar mokykloje būtų aiškinama apie žmogaus struktūrą, jo gyvenimo esmę, ir iš kur gali atsirasti sutrikimai, su kuo jie yra susiję, manau ta karta užaugtų žinodama, suprasdama, mokėdama užjausti kitą ir jam padėti.
– Priminsiu, jog holistinė medicina sako, kad žmogus pats turėtų spręsti problemas, visa galia slypi jo viduje ir jis turėtų gebėti pats susitvarkyti...
– Holizmas sako, jog visą darbą turi daryti pats žmogus, bet turėtų būti ir vadinamasis krypties rodytojas, kuris pakreiptų keliu, kuriuo galima išbristi iš susidariusios situacijos.
– Ar holistinė medicina įvertina kultūrinės, socialinės aplinkos galią? Juk žmogaus prigimtyje yra užprogramuota daugybė kultūrinių įsitikinimų, kuriais jis nesąmoningai apibrėžia savąjį „aš“, manydamas, kad gyvenimą kontroliuoja laisva valia. O juk kultūra yra žmogiška, labai žmogiška, ir savo trūkumais dažnai gali trikdyti individo dvasinę pusiausvyrą, sukeldama nerimą, nepilnavertiškumo jausmą.
– Kaip ir minėjau, pagal holistinį požiūrį, žmogus susideda iš fizinio kūno ir informacinio lauko. Kadangi visi kartu mes sudarome bendrą informacinį lauką, jo įtaka tau yra tokia pat stipri. Žinoma, sociokultūrinė aplinka daro įtaką individo informaciniam laukui, tai reiškia ir jo minčių skaidrumo ir šviesumo lygiui.
– Ar gamtos resursų pakanka tą informacinį lauką pagerinti? O gal kai kuriais atvejais reikia paprasčiausiai pakeisti žalingą aplinką, vietoje to, kad pūstum prieš vėją?
– Žinoma, būtina išeiti iš žalingos aplinkos ir pradėti sveikesnį gyvenimo būdą, bet tam, kad priimtum tokį sprendimą, reikia stimulo arba pajutimo, kad gali būti kitaip. O natūropatijos, tos pačios aromaterapijos būdai gali padėti atsispirti nuo šulinio dugno ir paskatinti lipti aukštyn.