Dienoraštis iš Balio: atostogų būsena įjungta
2018 m. gruodžio 29 d.
Vos nusileidus Balio oro uoste, pliūptelėjo rytinis karštis ir drėgmė. Gerai, kad lietuviams, Indonezijoje pasiliekantiems mažiau nei mėnesį, vizų nereikia, todėl ilgai nesikaitinusi savo žieminiuose drabužiuose, išėjau ieškoti iš anksto užsakyto taksi vairuotojo, kuris jau nekantriai laukė ir pribėgo paimti mano it akmenimis užgrūstos kelioninės kuprinės. Labai paslaugus ir besišypsantis, niekur neskubantis žmogus, visaip bandė ištarti mano vardą, pamokė pora baliečių ir indoneziečių kalbų žodžių... Ir kainavo gerokai daugiau nei per tokias internetines programėles kaip „Grab“ užsakomas taksi.
Artėja Naujieji, todėl iš vakarėlių zona vadinamo Seminiako kol kas trauktis nevalia. Nesigiriant, mūsų per „Airbnb“ užsakyta „Villa Penny“ – išties puikus pasirinkimas. Vos kelios minutės nuo pagrindinės gatvės ir motorolerių ūžesį keičia paukščių čiulbesys. Mane iškart papirko švara, erdvūs, su vaizdu į kiemo baseiną kambariai ir itin draugiški, mėgstantys socializuotis šeimininkai.
Nors po šešiolikos valandų skrydžio susipainiojau laike, miegą išvaikė noras pamerkti kojas į Indijos vandenyną. Patraukėme paplūdimio baro „Potato Head“ link. Deja, Seminiako paplūdimiai nėra pats geriausias būdas pasisveikinti su žydra jūra. Nuolat į krantą išmetamos plastiko šiukšlės ir medžio gabalai išsklaido pasakiškų paplūdimių viziją.
„Potato Head“ – pilnas gulinėtojų. Nėra laisvų pajūrio gultų, todėl užlipame į viršuje esantį indoneziečių virtuvės restoraną užkąsti ir pagaliau pasimėgauti kokteiliu. Nors aš iškart puolu prie kokteilio. 🙈 🍹 Kad ir rytas, vis dar gyvenu Šveicarijos laiku, o ten juk vėlyvas vakaras ar paryčiai... Po poros gėrimų saulėkaitoje pasukame namo – man visgi reikia ištaisyti miego trūkumą.
Vakare patraukiame į Canggu įsikūrusį barą „Old Man“, kurį rekomendavo vilos šeimininkas. Kadangi jis yra britas, nujaučiame – bus puba's. Tiesa, prieš tai dar vakarienės užsukame į vieną „TripAdvisor“ išgirtą kavinę.... Gaila, kad pavadinimas neįstrigo į galvą, nes norėčiau jį įrašyti į nelankytinų vietų sąrašą! 😤 Ragaudama gausiuose riebaluose perkeptas daržoves ir sūrią žuvį nuolat galvojau apie higieną. Taip sakant, per daug galvoti nesveika, nes liksi tuščiu skrandžiu... Tuštumą užpildžiau veganiškais avokado ir kokoso ledais, parduodamais gretimoje gatvės ledainėje.
Supratau, jog pasivaikščiodama ledų čia nesuvalgysiu, nes reikia saugoti šaligatviais mėgstančių važiuoti motorolerių. Nors ir tie šaligatviai ne visur pasitaiko, o kur dar neapšviestos gatvės... Žodžiu, kažkaip nusigavome iki „Old Man“. Nepažinę praėjome, nes pub'o toli gražu neprimena: milžiniška lauko erdvė su trankia šiuolaikine muzika ir stalai apsėsti banglentininkų ir šiaip turistų su gilia YOLO filosofija. Neliūdna čia tikrai, šokių aikštelė verda! Bet po vieno citrininio alaus pasidarė aišku, jog vakarėlį reikia baigti, jei norime rytoj 9val. ryte stoti and banglenčių.